2026 m. balandžio 29 d. SMK galerijoje HEYART atidaryta operatoriaus, režisieriaus ir dėstytojo Vaidoto Digimo fotografijos paroda „Ketvertai“. Parodos kuratorius – Raimondas Paškevičius.

Ši paroda – tai sąmoningas bandymas sugrąžinti fotografiją iš skaitmeninės, efemeriškos erdvės į fizinį atvaizdą, į atspaudą, kuris turi svorį, paviršių ir laiką. Digimo darbai remiasi piktorializmo tradicija – XIX a. pabaigoje susiformavusiu meninės fotografijos judėjimu, siekusiu fotografiją išlaisvinti iš dokumentikos ribų ir priartinti prie dailės. Piktorialistai fotografiją suvokė kaip kūrybinę interpretaciją, o ne tikrovės fiksavimą – jų darbuose svarbi nuotaika, faktūra, šviesos ir formos transformacija.

Šiandien, kai piktorializmo principai atgimsta socialiniuose tinkluose per skaitmeninį vaizdų apdorojimą, Digimo paroda tampa savotišku pasipriešinimu: čia skaitmeninė estetika materializuojasi fotografijos atspauduose. Tai ne tik nostalgija ankstyvajai fotografijai, bet ir klausimas apie vaizdo tikrumą, jo kūniškumą ir santykį su žiūrovu.

Parodoje eksponuojami darbai iš skirtingų autoriaus ciklų: „Miesto sielos“, „Raudona“, „Keistas kampas“, „Smiltynė“, „Laiptai ir turėklai“, „Šviesos žaismas“, „Jie šalia“, „Autoportretai“. Juos vienija ne tiek tema, kiek žvilgsnio principas – gebėjimas kasdienėje aplinkoje aptikti vizualinę įtampą, ritmą, šviesos dramaturgiją. Parodos pavadinimas „Ketvertai“ gali būti suvokiamas kaip struktūrinė nuoroda į kompoziciją, cikliškumą ar net kino kalbai artimą kadrų seką.

Vaidotas Digimas (g. 1969 Vilniuje) – kino ir televizijos operatorius, režisierius, sukaupęs ilgametę patirtį tiek dokumentiniame, tiek vaidybiniame kine, televizijoje ir reklamos srityje. Jo profesinė biografija – tai daugiau nei šimtas vaizdo darbų, bendradarbiavimas su Lietuvos ir tarptautiniais kūrėjais, pedagoginė veikla bei nuoseklus domėjimasis vaizdo kalba. Kino patirtis šioje parodoje tampa svarbiu matymo pagrindu: fotografijose jaučiama kadro dramaturgija, šviesos režisūra ir laiko sustabdymo įtampa.

„Ketvertai“ – tai paroda apie matymą. Apie ribą tarp dokumento ir interpretacijos, tarp realybės ir jos perkurto atvaizdo. Ir apie fotografiją kaip savarankišką, gyvą meno formą, kuri, net ir skaitmeniniame amžiuje, vis dar ieško savo materialaus kūno.