SMK atliko taikomąjį mokslinį tyrimą ir sukūrė kompleksinį edukacinio videoturinio paveikumo vertinimo modelį, apjungiantį keturias poveikio dimensijas: socialinės problemos suvokimą, empatinę reakciją, kritinę refleksiją ir nuostatų pokytį. Modelis empiriškai išbandytas analizuojant edukacinį videoturinį lyčių balanso tematika. Tyrimo metu taip pat sukurtas integruotas edukacinio poveikio indeksas (EII), leidžiantis skirtingus poveikio rodiklius sujungti į bendrą kiekybinį edukacinio turinio veiksmingumo įvertinimą.

SMK atliko taikomąjį mokslinį tyrimą, kurio metu sukūrė ir empiriškai išbandė edukacinio videoturinio poveikio modelį. Modelis integruoja keturis tarpusavyje susijusius edukacinio poveikio etapus: informacijos suvokimą, auditorijos įsitraukimą, savirefleksiją bei žinių ir elgsenos ketinimų pokyčius. Tyrimo metu taip pat sukurtas ir išbandytas audiovizualinis edukacinis modulis, kuriame teorinė informacija derinama su realiomis situacijomis ir praktinėmis rekomendacijomis.

SMK atliko taikomąjį mokslinį tyrimą logistikos sektoriuje veikiančiai įmonei ir sukūrė integruotą logistikos procesų tobulinimo modelį, apjungiantį strateginį planavimą, rizikų prevenciją, operatyvinį reagavimą, procesų standartizavimą, technologinę integraciją ir veiklos rezultatų stebėseną. Modelis parengtas remiantis mokslinės literatūros analize, darbuotojų patirties vertinimu bei klientų poreikių tyrimu. Sukurtas sprendimas numato transportavimo ir užsakymų valdymo procesų optimizavimą, skaitmeninių logistikos sistemų integravimo galimybes, realiojo laiko duomenų stebėseną, veiklos rodiklių vertinimą ir klientų aptarnavimo kokybės gerinimą.

SMK atliko taikomąjį mokslinį tyrimą ir sukūrė inovatyvų Prasmingos lyderystės modelį, integruojantį organizacinės psichologijos, darbuotojų motyvacijos, transformacinės ir tarnaujančios lyderystės bei individualios atsakomybės teorinius principus. Sukurtas modelis apjungia tris tarpusavyje susijusius lygmenis – individualų, komandos ir organizacijos – ir atskleidžia, kaip vertybinė lyderystė, darbuotojų autonomija, psichologinis saugumas bei aiškus veiklos prasmingumo suvokimas gali stiprinti asmeninę atsakomybę ir įsitraukimą. Ypatingas dėmesys skirtas „Greater Good“ principui, pagal kurį organizacijos veikla orientuojama ne tik į ekonominius rezultatus, bet ir į platesnės vertės visuomenei kūrimą. Taip pat parengta modelio struktūros ir sąveikų empirinio patikrinimo metodika, sudaranti pagrindą tolesniam jo vystymui ir praktiniam taikymui.

SMK atliko taikomąjį mokslinį tyrimą ir sukūrė inovatyvią integruotą komunikacinės koncepcijos įrankių sistemą, apjungiančią auditorijos segmentavimo modelį, komunikacinės žinutės formulavimo matricą, emocinio poveikio indikatorius, komunikacinio turinio struktūravimo modelį ir eksperimentinio testavimo metodiką. Sukurtas sprendimas leidžia sistemiškai planuoti komunikacijos procesą, analizuoti tikslinių auditorijų reakcijas bei vertinti informacijos suvokimo, emocinio įsitraukimo ir elgsenos motyvacijos sąveiką. Tyrimo metu taip pat sukurtas integruotas komunikacijos efektyvumo indeksas (KEI), leidžiantis kiekybiškai įvertinti komunikacijos paveikumą ir identifikuoti svarbiausius jos veiksmingumą lemiančius veiksnius. Modelis išbandytas realiomis komunikacijos sąlygomis, siekiant įvertinti jo metodinį patikimumą ir praktinio pritaikymo galimybes.

SMK atliko taikomąjį mokslinį tyrimą ir sukūrė inovatyvų penkių etapų konsultavimo modelį, skirtą mažų ir vidutinių įmonių logistikos procesų efektyvumui ir konkurencingumui stiprinti. Modelis integruoja logistikos procesų diagnostiką, konkurencinės aplinkos analizę, veiklos tobulinimo galimybių nustatymą, inovatyvių sprendimų diegimo planavimą ir nuolatinę veiklos rezultatų stebėseną. Sukurta metodinė sistema apjungia moksliniais tyrimais pagrįstus procesų vertinimo instrumentus, skaitmeninės transformacijos principus, technologinių inovacijų taikymo galimybes ir į klientų poreikius orientuotą paslaugų plėtrą. Ypatingas dėmesys skirtas automatizavimo, dirbtinio intelekto, realiojo laiko duomenų analizės ir pažangių logistikos valdymo sistemų integravimo galimybėms, siekiant sukurti praktiškai pritaikomą konsultavimo metodiką ribotus išteklius turinčioms organizacijoms.

SMK atliko taikomąjį mokslinį tyrimą ir sukūrė inovatyvų dinaminį renginių atmosferos reguliavimo modelį – „Dynamic Event Atmosphere Regulation Model“ (DEARM), integruojantį aplinkos psichologijos, patirčių ekonomikos, emocinio įsitraukimo ir renginių valdymo principus. Modelis apjungia penkis tarpusavyje susijusius atmosferos komponentus: vizualinę aplinką, garso dinamiką, dalyvių tarpusavio sąveiką, erdvinį komfortą ir emocinį įsitraukimą. Sukurtas sprendimas grindžiamas trijų pakopų sistema – atmosferos stebėsena, duomenų analize ir adaptyviu reguliavimu, leidžiančia renginio metu koreguoti aplinkos elementus atsižvelgiant į dalyvių reakcijas. Tyrimo metu taip pat sukurtas integruotas dinaminis renginio atmosferos indeksas (DEAI), suteikiantis galimybę kiekybiškai vertinti atmosferos kokybę ir pagrįsti organizacinius sprendimus empiriniais duomenimis.

SMK, tęsdama ankstesniame MTEP etape sukurto Prasmingos lyderystės modelio plėtrą, sukūrė ir eksperimentiškai išbandė inovatyvią, šešių savaičių trukmės organizacinės transformacijos metodiką. Ji grindžiama nuosekliu trijų lygmenų – organizacijos, komandos ir individo – intervencijų algoritmu, kuriuo vertybinė organizacijos kryptis susiejama su darbuotojų psichologiniu saugumu, savarankiškumu ir individualia atsakomybe. Sukurta metodika apjungia organizacijos misijos ir darbo prasmės komunikavimo sistemą, komandinio psichologinio saugumo stiprinimo praktikas, atsakomybės prisiėmimo protokolą bei darbuotojų elgsenos pokyčių vertinimo instrumentus. Skirtingai nei tradicinės lyderystės ugdymo programos, šis sprendimas sukurtas kaip struktūruota organizacinė intervencija, leidžianti ne tik formuoti atsakomybe grįstą organizacinę kultūrą, bet ir moksliškai vertinti jos pokyčių mechanizmus.

SMK atliko taikomąjį mokslinį tyrimą sveikatos priežiūros sektoriuje ir sukūrė integruotą mobingo bei psichologinio smurto prevencijos priemonių tobulinimo modelį. Modelis parengtas remiantis mokslinės literatūros, Lietuvos teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos analize, darbuotojų apklausos rezultatais bei sveikatos priežiūros specialistų profesinėmis įžvalgomis. Sukurtas sprendimas apjungia tris pagrindines sritis – prevenciją, reagavimą ir teisinę atsakomybę – ir numato nuoseklų psichosocialinių rizikų identifikavimą, darbuotojų švietimą, aiškias pranešimų apie netinkamą elgesį nagrinėjimo procedūras, psichologinės pagalbos užtikrinimą bei organizacinės aplinkos stebėseną. Modelyje taip pat numatytas specializuotos prevencijos darbo grupės ar atsakingos tarnybos veikimas ir reguliarus darbuotojų psichologinio saugumo vertinimas, siekiant pereiti nuo pavienių reagavimo priemonių prie sistemingo organizacinės gerovės valdymo.

SMK atliko taikomąjį mokslinį tyrimą ir eksperimentinės plėtros veiklas skaitmeninių paslaugų sektoriuje, kurių metu sukūrė ir įdiegė integruotą elektroninės platformos technologinių sprendimų architektūrą. Sukurta sistema apjungia penkias inovacijų kryptis: daugiamatę paslaugų paieškos ir filtravimo sistemą, paslaugų teikėjų bei klientų savitarnos funkcionalumus, vartotojų teisių ir duomenų prieigos valdymo modelį, optimizuotą vartotojo sąsajos bei patirties (UX/UI) architektūrą ir automatizuotos elektroninės komunikacijos sprendimus. Svarbiausia technologinė inovacija – nauja daugiamatės paieškos architektūra, leidžianti struktūrizuoti paslaugų informaciją pagal vietovę, infrastruktūrą, techninę įrangą, kainą ir papildomas paslaugas. Sprendimai buvo kuriami iteraciniu eksperimentiniu principu, apimančiu prototipų kūrimą, vartotojų testavimą, duomenų analizę ir technologinių funkcionalumų tobulinimą realioje platformos naudojimo aplinkoje.

SMK atliko kompleksinius taikomuosius mokslinius tyrimus ir sukūrė inovatyvų automatizuotos krovinių maršrutų suderinamumo analizės bei optimizavimo platformos modelį ir eksperimentinį algoritmo maketą. Sukurtas sprendimas grindžiamas dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi, didžiųjų duomenų analizės ir matematinių optimizavimo algoritmų taikymo principais. Tyrimo metu parengtos dvi krovinių ir transporto priemonių suderinimo koncepcijos – „ONE-to-MANY“, leidžianti vienai transporto priemonei parinkti tinkamiausius krovinius, ir „MANY-to-MANY“, skirta kompleksiniam viso transporto parko bei daugelio užsakymų optimizavimui. Taip pat sukurtos krovinių maršrutų suderinamumo ir konkurencingos transportavimo kainos vertinimo metodikos, parengta 20 pagrindinių veiklos rodiklių sistema bei suprojektuota skaitmeninės platformos architektūra, numatanti transporto valdymo, krovinių biržų ir telematikos duomenų integravimą. Eksperimentiniam vertinimui pritaikyti pažangūs matematiniai priskyrimo algoritmai, leidžiantys automatizuotai analizuoti krovinių ir transporto priemonių suderinamumą, optimizuoti užsakymų paskirstymą ir vertinti ekonominį maršrutų potencialą.

SMK atliko kompleksinį taikomąjį mokslinį tyrimą Lietuvos slaugos ligoninėse ir sukūrė inovatyvų integruotą pacientų saugos kultūros vertinimo ir stiprinimo modelį, apjungiantį organizacinius, profesinius, technologinius ir psichosocialinius pacientų saugos veiksnius. Modelis grindžiamas penkiomis empiriškai pagrįstomis dimensijomis: nepageidaujamų įvykių registravimo sistema ir organizacine kultūra, darbuotojų mokymu bei profesiniu pasirengimu, technologijų taikymu pacientų saugai, psichologine našta ir emocinėmis reakcijomis bei komandos palaikymu ir emociniu klimatu. Tyrimo metu taip pat empiriškai patikrintas daugiadimensis pacientų saugos kultūros vertinimo klausimynas, leidžiantis sistemingai diagnozuoti organizacijos saugos stiprybes ir silpnąsias vietas. Sukurtas modelis integruoja saugos kultūros diagnostiką, incidentų analizę, organizacinį mokymąsi, tikslinių prevencinių priemonių planavimą ir nuolatinę rezultatų stebėseną, sudarydamas pagrindą duomenimis grįstam pacientų saugos valdymui.

SMK atliko taikomąjį mokslinį tyrimą Kosovo nevyriausybiniam sektoriui, kurio metu kompleksiškai įvertino 18–30 metų jaunų žmonių psichikos sveikatos poreikius, pagalbos paslaugų prieinamumą, emocinius išgyvenimus ir dalyvavimo savitarpio pagalbos grupėse motyvaciją bei kliūtis. Tyrime derinta mokslinės literatūros analizė, kiekybinė apklausa ir fokus grupių diskusijos, ypatingą dėmesį skiriant socialiai pažeidžiamų grupių poreikiams. Remdamiesi surinktais duomenimis, SMK tyrėjai sukūrė preliminarų emocinio distreso mažinimo pasitelkiant savitarpio pagalbą modelį „Emotional Distress Resolution through Peer Support“ (EDR-PS). Jis skirtas padėti organizuoti į emocinių sunkumų mažinimą orientuotas bendruomeninės pagalbos grupes. Taip pat parengtos moksliniais duomenimis pagrįstos rekomendacijos dėl grupių veiklos organizavimo, konfidencialumo užtikrinimo, moderatorių pasirengimo, gyvų ir nuotolinių susitikimų derinimo bei įtraukių pagalbos formų kūrimo.

SMK atliko taikomąjį mokslinį tyrimą ir sukūrė inovatyvų integruotą vizualinės atmosferos modeliavimo ir vertinimo modelį siaubo filmams (IVAMS-T), apjungiantį vizualinės komunikacijos, kino estetikos, spalvų psichologijos ir techninio audiovizualinio projektavimo principus. Modelis grindžiamas septynių tarpusavyje susijusių parametrų sistema, apimančia apšvietimo intensyvumą, spalvinį diskomfortą, šešėlių dominavimą, šviesos nestabilumą, kompozicinės grėsmės lygį, garso ir šviesos sinchroniją bei signalinių spalvų naudojimą. Tyrimo metu sukurta matematinė vertinimo metodika ir algoritmas, leidžiantys apskaičiuoti integruotą atmosferinės įtampos indeksą (ATI), kiekybiškai įvertinti skirtingų scenų vizualinį intensyvumą ir identifikuoti tobulintinus kūrybinius sprendimus. Modelis parengtas remiantis mokslinės literatūros analize, audiovizualinių kūrinių palyginamuoju tyrimu, kokybiniais interviu ir eksperimentiniu scenų testavimu. Sukurta metodinė sistema leidžia pereiti nuo vien intuityvaus atmosferos formavimo prie struktūruoto, analitiniais duomenimis pagrįsto vizualinės aplinkos projektavimo.

SMK atliko taikomąjį mokslinį tyrimą komercinio nekilnojamojo turto sektoriuje ir sukūrė inovatyvų neuromarketingu grįstą komercinių erdvių emocinio patrauklumo projektavimo modelį. Modelis integruoja šešias tarpusavyje susijusias dimensijas: vizualinį patrauklumą, apšvietimo ir atmosferos kokybę, navigacijos aiškumą, bendrųjų erdvių patrauklumą, emocinį komfortą ir komercinį tinkamumą. Tyrimo metu sukurta struktūruota metodinė sistema, leidžianti analizuoti architektūrinių bei aplinkos sprendinių sąsajas su naudotojų emociniu vertinimu ir pasirinkimo palankumu. Taip pat suformuotas komercinių erdvių emocinio patrauklumo indeksas (KEPI), kuris, remiantis šešių kriterijų svertiniu vertinimu, leidžia kiekybiškai palyginti skirtingas projektines alternatyvas. Sukurtas modelis apjungia mokslinių tyrimų įžvalgas, komercinio nekilnojamojo turto rinkos dalyvių vertinimus ir penkių etapų projektinių sprendimų analizės bei optimizavimo metodiką.

SMK atliko taikomąjį mokslinį tyrimą scenos menų ir kultūrinės komunikacijos sektoriuje bei sukūrė inovatyvų interaktyvaus teatro ir tinklalaidžių įtraukimo modelį (Interactive Theatre-Podcast Engagement Model – ITPEM). Šis modelis integruoja teatrinį pasakojimą, performatyvius elementus, emocinį įsitraukimą, moderuojamą dialogą ir kritinę refleksiją į vientisą prevencinės komunikacijos sistemą. Modelio veikimo principas grindžiamas penkiais nuosekliais komponentais: gyvenimiškos situacijos pristatymu teatrine ar pasakojimo forma, emociniu susitapatinimu su veikėjais, tinklalaidės principu organizuojama diskusija, analitiniu elgesio priežasčių ir pasekmių aptarimu bei prevencinių įžvalgų formavimu. Tyrimo metu taip pat sukurtas integruotas dalyvių įsitraukimo indeksas (IEI), apjungiantis pasakojimo įtaigumą, emocinį susitapatinimą, dalyvavimą diskusijoje, refleksijos gylį ir prevencinių įžvalgų formavimąsi. Papildomai parengta trijų etapų poveikio vertinimo metodika, leidžianti ateityje tirti dalyvių nuostatų ir sąmoningumo pokyčius prieš veiklą, iškart po jos ir praėjus tam tikram laikui.

SMK atliko kompleksinį taikomąjį mokslinį tyrimą regioninės plėtros ir jūrinės ekonomikos srityje bei sukūrė Klaipėdos regiono specializacijos strategijos iki 2030 metų jūrinės ekonomikos krypties stebėsenos ir vertinimo sistemą. Tyrimas apjungė nacionalinių ir tarptautinių strateginių dokumentų analizę, statistinių duomenų vertinimą, savivaldos, verslo ir mokslo atstovų interviu bei ekspertines diskusijas. Sukurta metodinė sistema integruoja keturias strategines jūrinės ekonomikos plėtros kryptis: regioninio jūrinės ekonomikos centro stiprinimą, inovatyvių technologijų plėtrą uosto sektoriuje, laivų statybos ir remonto pramonės modernizavimą bei tvarios žuvininkystės vystymą. Modelyje apibrėžti siektini ir sektini veiklos rodikliai, jų pradinės reikšmės, duomenų rinkimo metodai, stebėsenos periodiškumas ir institucijų atsakomybės. Sukurta sistema taip pat numato rezultatų analizės ir informacijos sklaidos mechanizmus, sudarančius pagrindą koordinuotam, duomenimis grįstam regioninės plėtros valdymui.

SMK atliko taikomąjį mokslinį tyrimą informacinių technologijų sektoriuje ir sukūrė integruotą psichologinio smurto bei mobingo prevencijos priemonių sistemą, pritaikytą IT organizacijų darbo specifikai. Remiantis mokslinės literatūros analize, darbuotojų apklausomis ir kokybiniais specialistų interviu, sukurti keturi tarpusavyje susiję metodiniai instrumentai: anoniminė 20 klausimų mobingo rizikos vertinimo anketa, vadovams skirtas dešimties prevencinių veiksmų modelis, trys specializuoti mokymų moduliai darbuotojams bei vadovams ir 12 klausimų psichologinio saugumo vertinimo skalė. Sukurta sistema integruoja kiekybinius ir kokybinius organizacinio klimato vertinimo metodus, darbuotojų emocinės būsenos stebėseną, praktines vadovavimo ir grįžtamojo ryšio stiprinimo priemones bei periodinio psichologinio saugumo vertinimo galimybes. Ypatingas dėmesys skirtas virtualaus bendravimo kultūrai, komandų psichologiniam saugumui, užslėptos agresijos atpažinimui ir prevencinių priemonių integravimui į kasdienius IT organizacijų darbo procesus.

SMK atliko taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros veiklas technologijų ir logistikos sektoriuose bei sukūrė krovinių maršrutų suderinamumo ir sinergijos vertinimo metodiką, skirtą automatizuotos krovinių maršrutų sandorių analizės sistemos prototipui. Sukurta metodika grindžiama septyniais pagrindiniais maršrutų suderinamumo kriterijais: geografine kryptimi, pristatymo laiko intervalais, krovinio tipu, transportavimo atstumu, pelningumu, degalų sąnaudomis ir logistikos laiko langų atitiktimi. Tyrimo metu suformuotas matematinis sinergijos vertinimo algoritmas, kuriame kiekvienam kriterijui priskiriamas svoris, o jų visuma leidžia apskaičiuoti krovinių ir transporto maršrutų suderinamumo balą. Taip pat sukurta penkių kiekybinių rodiklių sistema, skirta tuščių reisų daliai, jų panaudojimo efektyvumui, laukimo laikui, transportavimo atstumui ir sąnaudoms vertinti. Metodika suprojektuota taip, kad galėtų būti integruojama į transporto valdymo sistemas ir naudojama automatizuotai analizuojant užsakymų bei transporto planų duomenis.

SMK atliko taikomąjį mokslinį tyrimą maitinimo paslaugų sektoriuje ir sukūrė inovatyvų konceptualų hedoninės maitinimo paslaugos modelį, integruojantį vartotojų elgsenos, sensorinės rinkodaros, neuroestetikos, gastronominės semiotikos ir patyriminio dizaino principus. Sukurtas modelis apjungia keturias tarpusavyje susijusias dimensijas: sensorinę, emocinę, kultūrinę ir estetinę. Sensorinė dimensija grindžiama skonio, kvapo, garso, regos ir lytėjimo sąveika, emocinė – malonumo, netikėtumo ir prisiminimų formavimu, kultūrinė – gastronominių tradicijų bei simbolinių reikšmių integravimu, o estetinė – vizualiniu patiekalų, aplinkos ir pasakojimo dizainu. Tyrimo metu sukurtas vizualinis „hedoninės paslaugos žemėlapis“, leidžiantis nuosekliai planuoti emocinės patirties kūrimą skirtinguose klientų sąlyčio su paslauga etapuose. Taip pat parengtos praktinio modelio taikymo gairės, apimančios meniu kūrimą, aplinkos atmosferą, personalizuotą aptarnavimą ir kultūrinių elementų integravimą į gastronomines patirtis.

SMK atliko taikomąjį mokslinį tyrimą organizacijų valdymo ir žmogiškųjų išteklių srityje bei sukūrė konceptualų asmeninio indėlio ir prasmingos veiklos patirties vertinimo modelį. Jo pagrindas – dvikryptis vertinimo principas, leidžiantis analizuoti ne tik darbuotojo asmeninį indėlį į organizacijos veiklą, bet ir individualų darbo prasmingumo suvokimą. Sukurtas modelis integruoja šešias tarpusavyje susijusias vertinimo dimensijas: prasmingos veiklos įvairovę, lyderių paramą, profesinio tobulėjimo galimybes, savarankiškumą, grįžtamąjį ryšį ir asmeninę prasmingumo patirtį. Tyrimo metu parengtas lietuvių ir anglų kalbomis taikomas kokybinio vertinimo klausimynas, o remiantis empiriniais duomenimis suformuota struktūruota vertinimo instrumento koncepcija bei pirminis dvylikos teiginių klausimyno su penkiabale vertinimo skale pasiūlymas. Sukurta metodinė sistema apjungia organizacinės psichologijos, darbuotojų motyvacijos ir prasmingo darbo teorinius principus, sudarydama pagrindą inovatyviam darbuotojų patirties vertinimui.

SMK atliko taikomąjį mokslinį tyrimą animacijos ir kūrybinių industrijų sektoriuje bei sukūrė inovatyvų edukacinių-kūrybinių renginių modelį, integruojantį animaciją kaip praktinio mokymosi, mentorystės, kūrybinio bendradarbiavimo ir socialinio įtraukimo priemonę. Sukurtas modelis apjungia jaunųjų animatorių, edukatorių, mentorių ir verslo atstovų bendradarbiavimą, grindžiamą realių kūrybinių užduočių sprendimu. Jo struktūroje numatytos praktinės animacijos dirbtuvės, komandinis projektų kūrimas, verslo poreikiais pagrįstos kūrybinės užduotys, individuali ir grupinė mentorystė bei dalyvių įsitraukimo ir įgūdžių vertinimas. Tyrimo metu sukurta renginio organizavimo metodika, prieš renginį ir po jo taikomi vertinimo instrumentai bei skaitmeninio tęstinumo mechanizmas, leidžiantis dalyviams palaikyti profesinius ryšius, dalytis patirtimi ir tęsti bendradarbiavimą pasibaigus renginiui. Sukurta koncepcija išbandyta realioje edukacinėje aplinkoje ir patobulinta remiantis dalyvių bei mentorių grįžtamuoju ryšiu.