Lapkričio 10 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyko Taikomojo aukštojo mokslo forumas, subūręs švietimo, verslo, valstybės institucijų ir studentų atstovus diskutuoti apie įgūdžių ateitį, mikrokredencialų reikšmę bei jų vaidmenį stiprinant regionų plėtrą. Forumo metu vykusioje diskusijoje „Kas suteikia mikrokredencialams tikrą vertę darbdaviui?“ dalyvavo ir SMK Aukštosios mokyklos direktorė, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos viceprezidentė Viktorija Palubinskienė. Ji kartu su kitais diskusijos dalyviais aptarė mikrokredencialų vertę darbo rinkoje, darbdavių lūkesčius ir aukštųjų mokyklų vaidmenį, kuriant lanksčias mokymosi galimybes.

Pasak V. Palubinskienės, viena svarbiausių mikrokredencialų vertės sąlygų – aiškiai apibrėžti, praktiškai pritaikomi ir įvertinami įgūdžiai bei kompetencijos, atitinkantys realius darbo rinkos poreikius.

„Pirmiausia svarbu, kad įgyjamas įgūdis ar kompetencija būtų aiškiai apibrėžti, pamatuojami ir praktiškai pademonstruojami. Kalbėdami apie konkretų gebėjimą, turime įsitikinti, kad jis atliepia darbo rinkos poreikius ir gali būti pritaikytas konkrečioje darbo vietoje. Vis dėlto ne mažiau svarbu ugdyti mokymosi visą gyvenimą kultūrą. Jeigu darbuotojas į organizaciją atsineša naujų kompetencijų, kurios yra vertinamos darbdavio, šis turėtų skatinti žmogų toliau tobulėti. Taip auga ne tik darbuotojas, bet ir visa organizacija“, – teigė V. Palubinskienė.

Taikomojo aukštojo mokslo forumas

Kolegijos – svarbios mikrokredencialų sistemos partnerės

Diskusijoje SMK vadovė taip pat pabrėžė išskirtinį kolegijų vaidmenį mikrokredencialų sistemoje. Dėl glaudaus bendradarbiavimo su verslu ir orientacijos į praktinius įgūdžius kolegijos gali greitai pastebėti darbdavių poreikius ir pasiūlyti konkrečius sprendimus.

„Kolegijos jau šiandien yra reikšmingos mikrokredencialų sistemos partnerės. Jos yra arti darbdavių, o kalbant apie praktinius įgūdžius jų vaidmuo itin svarbus. Kad sistema veiktų efektyviai, pirmiausia reikia aiškių žaidimo taisyklių. Nereikėtų perteklinio reguliavimo, tačiau turime sutarti, kas yra mikrokredencialas ir kuo jis skiriasi nuo neformaliojo mokymosi. Taip pat būtina sudaryti atviras galimybes skirtingiems mokymosi keliams“, – kalbėjo ji.

Anot V. Palubinskienės, šiandien mokymasis turi būti greitas, patrauklus ir prieinamas įvairiais būdais. Kolegijos, būdamos lankstesnės ir arčiau konkrečių organizacijų, gali pasiūlyti mažesnės apimties, tikslines mokymosi programas, pritaikytas specifiniams darbdavių poreikiams.

Kompetencijas galima kaupti palaipsniui – mokymasis ir darbas turi derėti

SMK direktorė atkreipė dėmesį, kad svarbu užtikrinti mikrokredencialais įgytų kompetencijų perkeliamumą ir galimybę jas kaupti. Tai leistų žmonėms mokytis palaipsniui, derinti darbą su studijomis, o atskirus mokymosi rezultatus ilgainiui sujungti į didesnės apimties studijų programas.

„Darbo rinkos poreikiai šiandien keičiasi labai greitai, todėl turėtume suteikti galimybę kompetencijas įgyti palaipsniui – po vieną, mažesnėmis dalimis, o vėliau jas sujungti į vientisą studijų sistemą. Tai leistų žmogui lanksčiai derinti mokymąsi ir darbą, pasirinkti jam tinkamiausią kelią ir mokytis visą gyvenimą. Labai svarbu, kad įgytos kompetencijos būtų kaupiamos ir perkeliamos“, – pabrėžė SMK direktorė.

Jos teigimu, nuolatinis mokymasis šiandien yra būtinybė, nes darbo rinka ir jai keliami reikalavimai nuolat kinta. Mikrokredencialų sistemos plėtra priklauso ne tik nuo darbdavių noro investuoti į darbuotojų kompetencijas, bet ir nuo pačių darbuotojų motyvacijos tobulėti.

Svarbu pripažinti skirtingus mokymosi kelius

Diskusijoje V. Palubinskienė išskyrė ir platesnę mikrokredencialų reikšmę – būtinybę keisti visuomenės požiūrį į mokymąsi bei pripažinti, kad kompetencijas galima įgyti skirtingais būdais. „Svarbu, kad mikrokredencialai būtų pripažįstami kaip lygiavertis būdas įgyti, atnaujinti ar iš naujo formuoti kompetencijas. Taip siunčiame visuomenei žinutę, kad visi mokymosi keliai yra vertingi. Žmogaus pasirinktas kelias gali būti kitoks nei tradicinis, tačiau jis taip pat gali kurti didelę vertę tiek pačiam žmogui, tiek organizacijai“, – sakė V. Palubinskienė.

Diskusijoje, kurią moderavo Vilniaus kolegijos Dėstymo meistriškumo centro vadovas Andrejus Račkovskis, taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto viceministrė dr. Regina Valutytė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Alvydas Stulpinas, Inovacijų agentūros atstovė Karolina Pralgauskytė ir Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentė Gabija Juzėnaitė. Diskusijoje sutarta, kad tikrąją mikrokredencialų vertę kuria ne vien pats pažymėjimas, bet ir realios žmogaus įgytos kompetencijos, jų pritaikomumas darbo aplinkoje bei visuomenėje įtvirtintas požiūris į mokymąsi visą gyvenimą. Tam būtinas glaudus švietimo institucijų, darbdavių, valstybės ir pačių besimokančiųjų bendradarbiavimas.