Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad 2026 m. konkursinio balo skaičiavime keičiasi A ir B lygio valstybinių brandos egzaminų svoris. Moksleiviams, baigiantiems vidurinę mokyklą 2026 m., skaičiuojant konkursinį balą B lygio egzaminui taikomas 0,7 koeficientas, o A lygio egzaminui – 1,0. Praėjusiais metais A lygio egzamino koeficientas siekė 1,1. Šis pokytis reiškia, kad mažėja atotrūkis tarp A ir B lygio egzaminų įtakos konkursiniam balui, todėl rezultatai tarp laikiusiųjų skirtingų lygių egzaminus tampa tolygesni.

„Konkursinio balo sandaroje pakeitus A ir B lygio egzaminų svorį, tai teoriškai turėtų atliepti ir egzaminų užduočių sudėtingumas. Tai reiškia, kad A lygiu laikomas egzaminas turėtų būti lengvesnis arba B lygiu laikomas egzaminas turėtų būti sudėtingesnis. Tiesa, ar taip bus, mes dar nežinome”,  –  sako V.Palubinskienė.

Kitas svarbus pokytis – mažinama valstybinių egzaminų išlaikymo kartelė. Nuo šiol egzaminui išlaikyti pakaks surinkti 25 taškus, kurie atitinka 30 balų ir būtent tiek bus įrašoma į mokinio brandos atestatą. Tai reiškia, kad mokinys bus išlaikęs valstybinį brandos egzaminą, jei surinks 30 balų. Praėjusiais metais išlaikymo riba buvo 40 balų. Tačiau itin svarbu pabrėžti, kad minimali stojimo kartelė į aukštąsias mokyklas išlieka tokia pati, kaip ir 2025 m. Stojant į kolegijas, trijų valstybinių brandos egzaminų balų vidurkis turi būti ne mažesnis nei 41 balas, o stojant į universitetus – ne mažesnis nei 50 balų. Todėl mokinys, išlaikęs egzaminus minimaliu lygiu, t. y. surinkęs 30-40 balų vidurkį, į aukštąją mokyklą įstoti negalės.

„Pakoregavus egzaminų išlaikymo kartelę, susidursime su situacija, jog dalis mokinių, pabaigę vidurines mokyklas ir gavę brandos atestatą, vis dėlto neturės galimybės stoti į aukštąsias mokyklas. Visgi jei mokomasi ne dėl diplomo, o dėl įgyjamų kompetencijų, alternatyvių kelių tikrai yra. Pavyzdžiui, abiturientai turi galimybę SMK Aukštojoje mokykloje pasirinkti profesinį mokymą, trumpojo ciklo studijas arba neformalias ugdymo programas. Tačiau, jei įgyję kompetencijų jau minėtomis formomis, jie vistiek svajos baigti aukštojo mokslo studijas, į jas galės įstoti po sėkmingo valstybinių egzaminų perlaikymo, ir, sutampant studijų kryptims, yra galimybė mokytis trumpiau, nes dalis studijų rezultatų jau bus pasiekta. Taigi, nors stojimo reikalavimų pokyčiai moksleivius gali kiek išgąsdinti, visgi jiems svarbu žinoti, kad jei ir nebus surinktas atitinkamas egzaminų vidurkio balas, kelias į mokymąsi ir tobulėjimą jiems nebus uždaromas”, –  dalijasi SMK Aukštosios mokyklos direktorė.

SMK galimybės ir alternatyvos

Taigi išlaikęs tris egzaminus, kurių vidurkis ne mažiau 41 balas, SMK Aukštojoje mokykloje abiturientas gali rinktis 24 profesinio bakalauro programas informatikos, sveikatos mokslų, menų, verslo ir viešosios vadybos, teisės ir socialinių mokslų srityse. 

Jei dėl naujų pokyčių abiturientas neatitiktų reikalavimų stojant į aukštąsias mokyklas, SMK nori priminti, kad tai nėra kliūtis siekti išsilavinimo: SMK siūlo profesinį mokymą, trumpojo ciklo studijas arba neformalias ugdymo programas. Vėliau, perlaikęs egzaminus – abiturientas gali stoti į bakalauro studijas ir jas baigti per trumpesnį laiką.

Jei turi klausimų, registruokis konsultacijai:  https://smk.lt/profesinis-mokymas/#registerForm