2025 metų pavasarį atliktas SMK tyrimas atskleidė svarbias šiuolaikinės darbo rinkos tendencijas – darbuotojų gerovė ir prasmingo darbo patyrimas tampa ne tik asmeniniu siekiu, bet ir strateginiu organizacijų prioritetu. Tyrimą atliko Aleksandra Batuchina, Inga Medžiūnienė ir Rron Lecaj, o jame dalyvavo 1171 įvairių Lietuvos sektorių darbuotojas.
Tyrimo rezultatai rodo, kad darbuotojų gerovė yra glaudžiai susijusi su produktyvumu, motyvacija bei darbuotojų išlaikymu. Vis dėlto Lietuvoje vis dar trūksta kompleksinių tyrimų, kurie apjungtų darbo dizainą, prasmingo darbo veiksnius ir darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyros svarbą.
Viena iš esminių įžvalgų – gerovė nėra vien individuali atsakomybė. Ją formuoja organizacinė kultūra, lyderystė, darbo organizavimas ir socialinė aplinka. Tyrimas atskleidė, kad darbuotojai prasmingumą dažniausiai patiria ne per individualias užduotis, o per santykius, bendradarbiavimą ir įsitraukimą.
Taip pat nustatyta, kad aiškiai apibrėžtos užduotys ir galimybė pritaikyti įvairias kompetencijas stiprina prasmingumo jausmą bei bendrą gerovę. Teigiamas ryšys tarp žinių reikalavimų, profesinio tobulėjimo galimybių ir socialinio konteksto patvirtina, jog darbo turinys yra vienas svarbiausių veiksnių kuriant kokybišką darbo patirtį.
Svarbi tyrimo dalis – darbo ir poilsio balansas. Pakankamas laisvalaikis ir atostogos mažina perdegimo riziką bei stiprina psichologinius resursus, tokius kaip optimizmas ir savigarba.
Galutinė tyrimo išvada aiški: organizacijos, kurios sistemingai rūpinasi darbuotojų gerove, pasiekia didesnį įsitraukimą, pasitenkinimą darbu, geresnę darbuotojų sveikatą ir stipresnį konkurencingumą rinkoje.
Tyrimo autoriai pabrėžia paprastą, bet reikšmingą principą – „mažiau ir aiškiau yra geriau“. Investicijos į darbuotojų gerovę nėra vien moralinis pasirinkimas – tai strategiškai naudingas sprendimas, kuriantis vertę ne tik organizacijoms, bet ir visai visuomenei.
