Kodėl mokymasis turi tapti patirtinis

Pasauliui sparčiai kintant, jaunimas, kuris dabar gyvena informacijos pertekliuje, nori ir siekia  prasmingo  mokymosi ir su tuo susijusių pokyčių aukštajame moksle, todėl  nuo šių metų rugsėjo mėnesio Socialinių mokslų kolegijoje (SMK) studijos vyks naujoviškai – dėstytojai-fasilitatoriai, savo sričių  profesionalai, žinias studentams  perteiks pagal inovatyvią, specialiai SMK sukurtą, patirtinio mokymosi metodiką. Pasak SMK kanclerės, bendraįkūrėjos ir dalininkės Gabijos Skučaitės, kuo daugiau kasdienybėje žmogus patiria, tuo jis yra visapusiškesnis, turi platesnį suvokimą apie gyvenimą, įvairius reiškinius ir yra labiau išsilavinęs.

„Jei prieš gerą dešimtmetį dėstytojui buvo svarbu perteikti tam tikras žinias, tai dabar šis metodas jau neatitinka laikmečio tendencijų, nes reikalingą informaciją galime sužinoti vieno mygtuko paspaudimu. Dabar, kai žinios yra laisvai prieinamos, kur kas svarbiau tapo ne jų gauti, bet patirti mokymąsi. Todėl aukštosios mokyklos turi galvoti ne tik apie tai, ko, bet ir kaip mokyti. Patirtinis mokymasis suteiks mokymosi prasmę, padės suprasti, kodėl žinios yra reikalingos, kaip konkrečiai jos veikia pritaikytos realiame gyvenime. Praėjusiais mokslo metais išbandėme šią metodiką, pamatėme jos didžiausius pranašumus, todėl galime teigti, kad  patirtinio mokymosi veiksmingumas yra akivaizdus.  Dabar svarbiausia, kad mokymasis SMK būtų paverstas patirtiniu procesu, kuomet žinios įgyjamos kuriant ir vykdant konkrečius projektus“, – sakė Gabija Skučaitė.

 SMK darbo grupės ekspertai parengė unikalią patirtinio mokymosi metodiką, kurią, pasak SMK kanclerės G. Skučaitės,  nuo šio rugsėjo užsibrėžta plačiai diegti visose SMK studijų programose. Ekspertai, kūrę šią patirtinio mokymosi metodiką, teigia, kad toks mokymosi būdas suteiks mokymuisi prasmę ir bus didžiulė motyvacija studentams siekti žinių, bei pateikia svarbiausius argumentus, kodėl mokymasis turi tapti patirtinis.   

SMK patirtinio mokymosi metodikos bendrakūrėjas,  švietimo konsultantas, inovatorius Lukas Benevičius sako, kad mokantis pagal naująją metodiką, teorijos išdėstymas dažniau vyks nuotoliniu būdu, o tai reiškia, kad kontaktinių paskaitų metu dar didesnis dėmesys bus skiriamas praktikai ir kūrybai tam,  kad žinios būtų dar nuosekliau, giliau ir prasmingiau įsisavintos.  „Mokydamiesi  pagal naująją metodiką, studentai didesnį dėmesį skirs kritinio mąstymo, kūrybingumo ugdymui per patirtinius projektus, kurie suteiks daug gilesnių specialybės kompetencijų. Mokymasis vyks įgyvendinant konkrečius projektus, o tai reiškia, kad studentai jau nuo pirmo kurso  gebės pritaikyti gautas žinias skirtinguose  praktiniuose kontekstuose. Projektas –  tai konkretaus rezultato siekiantis mokymosi būdas, dėl to studentai galės matyti konkrečius savo mokymosi rezultatus ir gebės juos patys įvertinti, o ne tik būti vertinami. Be to, taikant naują metodiką, bus skiriamas dar didesnis dėmesys studentų kaip jaunųjų profesionalų ugdymui  – nuolatinių praktikų metu bus suteikiamas visapusiškas dėstytojų palaikymas. Dėstytojai-fasilitatoriai, savo sričių ekspertai, padės jiems spręsti realius verslo iššūkius, leis eksperimentuoti, klysti bei mokytis iš savo klaidų, taip pat mokys kritiškai mąstyti ir bendradarbiauti su kitais komandos nariais”, – patirtinio mokymosi metodikos privalumus vardijo švietimo konsultantas Lukas Benevičius.  

Pasak SMK direktorės Viktorijos Palubinskienės, ypatingas dėmesys bus skiriamas tiesioginiam patyrimui. Tai reiškia, kad mokomasi bus iš asmeninės ugdymo metu įgytos patirties. „Studentai greičiau integruosis į darbo rinką, o darbdavių klausimas „kokios patirties turi?“ jų jau nebegąsdins, nes jie bus sukaupę tokį  patirčių bagažą, kurį drąsiai galės naudoti savo CV ir darbo pokalbiuose. 

Svarbu paminėti ir tai, kad jau nuo pirmo kurso daugiau dėmesio bus skiriama studentų pasitikėjimo savimi ugdymui ir nuosekliam  karjeros kelio planavimui. Patirtinis ugdymas  įtrauks studentus į bendruomenę, padės jiems susieti studijas auditorijose ir gyvenimą realiame pasaulyje bei paversti įgytas žinias  praktiniu žinojimu. Be to, jie  išmoks dirbti komandose, siekti bendrų tikslų, nes bus atsakingi už bendrą komandinio darbo rezultatą. Savarankiškai ieškant informacijos bei atsakymų,  bus ugdoma jų savarankiškumo kompetencija. Didelis dėmesys bus skiriamas bendrųjų studentų kompetencijų portfelio lavinimui, ypač bus ugdomas kūrybiškumas, verslumas, formuojama asmeninė atsakomybė. Studentai turės galimybę iš arti susipažinti su galimais verslo iššūkiais ir jų sprendimo būdais”, - naujos SMK mokymosi metodikos išskirtinumą pabrėžė SMK direktorė.  

 Svarbu paminėti ir tai, kad, pasak metodiką rengusių ekspertų, SMK studentai bei dėstytojai  visą laiką bus aktyvūs bendro  proceso kūrėjai, todėl tarp jų užsimegs glaudus profesinis ryšys, kuris ateityje gali virsti ir bendrais projektais.     

Daugiau informacijos www.smk.lt