2020-09-30

Nevalstybinio ugdymo svarba Lietuvos švietimui – dinamiką ir pokyčius kuriančios aplinkos

Šį pirmadienį, rugsėjo 28 dieną, Lietuvos Respublikos Seime vyko konferencija „Nevalstybinio ugdymo svarba Lietuvos švietimui“,  kurioje švietimo ekspertai iš Lietuvos ir užsienio dalijosi žiniomis bei patirtimi apie Lietuvos švietimo sistemai kylančius iššūkius ir nevalstybinio sektoriaus sukuriamą pridėtinę vertę moksleiviams, tėvams bei valstybei.

Ši konferencija buvo skirta atkreipti  valdžios ir visuomenės  dėmesį į tai, su kokiomis problemomis susiduria Lietuvos nevalstybinis švietimas,  taip pat parodyti, kokią vertę bei naudą jis  kuria  ne tik  žmogui, piliečiui, studentui, bet ir pačiai Lietuvos valstybei.

Seimo narys, buvęs LR švietimo ir mokslo ministras, vienas iš konferencijos organizatorių Gintaras Steponavičius konferencijos metu sakė, kad kokybiško ugdymo poreikis ateityje  tik didės, taip pat iškėlė klausimą, kodėl kitose valstybėse vaikai gali pasirinkti kokią tik nori mokyklą ir gauti vienodą finansavimą, o mūsų valstybėje - negali. „Man atrodo, jog tai yra nesąžininga, - sakė G. Steponavičius. Pasak jo, pastaruoju metu neformalus švietimas atneša vis daugiau ir daugiau naujovių į formalųjį švietimą, tačiau finansavimo problemos vis dar išlieka. „Vis dar šioje srityje turime „nesusigulėjusį” lauką, aš tikiuosi, jog ši sistema bus stiprinama, o ne nustumiama į kelkraščius, nes skaičiai yra įspūdingi”, - sakė G. Steponavičius.

Pasak Socialinių mokslų kolegijos (SMK) bendraįkūrėjos ir dalininkės, kanclerės Gabijos Skučaitės, kuri jau seniai siekia pokyčių  Lietuvos švietime  inicijuodama aktualias diskusijas, organizuodama panašias kaip ši konferencijas ir įgyvendindama įvairias naujoves  SMK, nevalstybinis aukštasis mokslas įdeda labai reikšmingą indėlį į visos šalies švietimo gerovę ir ekonominę pažangą. „Nevalstybinis švietimas yra svarbi Lietuvos švietimo dalis, kurianti vertę ne tik jos paslaugomis besinaudojantiems asmenims, bet ir pačiai valstybei. Kasmet augantis naujų nevalstybinio švietimo institucijų skaičius atspindi visuomenės poreikį tokioms švietimo paslaugoms, kurios yra labiau adaptuotos prie besimokančiųjų poreikių. Dažniausiai nevalstybinio švietimo įstaigų išskirtinumą lemia jų steigėjų entuziastingas ir nesavanaudiškas noras kurti pokyčius švietime, atiduodant savo energiją, žinias, resursus. Nevalstybinis švietimas, bendroje švietimo sistemoje veikdamas kartu su valstybiniu švietimu, kuria įvairovę, skatina pažangą ir tobulėjimą skatinančią konkurenciją” - sakė viena iš šios konferencijos moderatorių ir organizatorių  G. Skučaitė.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič konferencijos metu pabrėžė,  kad nevalstybinės įstaigos gali kurti ypatingą kultūrinę aplinką  - telkiamos savitos bendruomenės, be to,  tos mokyklos gali ir kuria geresnes ugdymo sąlygas nei valstybinės.  „Tai dažnai yra aplinka, kurioje laisviau galima eksperimentuoti su švietimo naujovėmis, neretai nevalstybinio ugdymo sektorius padeda lanksčiau spręsti kai kurias švietimo problemas.”

Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas  Eugenijus Jovaiša  konferencijos metu akcentavo, jog nevalstybinis švietimas yra labai reikalingas, labai svarbus ir labai prasmingas. „Jau vien pagalvojus apie privataus švietimo ugdymo formų įvairovę, verčia pasitempti mūsų ugdymo didaktus, o pačias mokyklas skatina galvoti apie naujų priemonių diegimą į valstybinį švietimą. Nevalstybinis švietimas yra absoliučiai būtinas Lietuvos švietimo bendruomenei. Tikiuosi, jog ši konferencija prisidės prie šio supratimo tvirtinimo. Nesvarbu, koks yra mokyklos steigėjas, švietimo tikslai yra tokie patys. Be to, labai svarbu, jog nevalstybinio sektoriaus plėtra švietimo sistemoje, valstybinio ir nevalstybinio sektoriaus partnerystė duotų galimybę stiprinti ir gerinti švietimo kokybę ir sukurtų ilgalaikę socialinę vertę.”

Knygos „Kaip užauginti žmones, kuriems sekasi“ autorė, vidurinės mokyklos mokytoja, metodininkė, švietimo guru Esther Wojcicki sakė, kad laisvės paieškos turi prasidėti nuo pat pradžių - darželiuose, pradinėse mokyklose ir, žinoma, namuose. „Laisvė yra visur ir ji yra labai svarbi - kuo daugiau turite laisvės, tuo daugiau turite pasitikėjimo savimi. Ką daro mokyklų sistema? Nuo darželio, nuo pirmos klasės ji riboja vaikus ir moko juos vadovautis instrukcijomis. Mokykla pražudo kūrybiškumą, nes vaikus moko nedaryti klaidų, tada vaikai netenka laisvės mokytis iš savo klaidų  ir kurti, jie pradeda bijoti suklysti. Jeigu norime turėti kūrybišką, pasitikinčią savimi, atlaidžią sau ir kitiems visuomenę, būtina suteikti jauniems žmonėms galimybę būti laisviems mokykloje, daryti klaidas”.

 Advokatų profesinės bendrijos „WALLESS Burgienė, Rečiūnas ir partneriai” asocijuotoji teisininkė Guoda Šileikytė teigė, jog turime mąstyti apie tai, kaip mes finansuojame ir palaikome privačių įstaigų steigimąsi. Taip pat  turime suprasti, jog tai yra vieninga sistema ir tai, jog kalbame net ne apie privačias įstaigas, o apie vaikus ir jų tėvus.

Apie privataus švietimo sektorių Europojepatiriamus iššūkius ir perspektyvaspatirtimi dalinosi Rodrigo Queiroz e Melo, Europos nepriklausomų mokyklų asociacijos vadovas. „Europos privačiose mokyklose mokosi 20 milijonų moksleivių ir tai yra 18,7% visų mokinių. Norėčiau pabrėžti, jog 50% tų moksleivių mokslas yra finansuojamas iš valstybės, taigi daugelyje šalių tėvai iš tikrųjų gauna valstybės paramą savo vaikų švietimui nepriklausomose mokyklose.” Kalbėdamas apie iššūkius, Rodrigo Queiroz e Melo pabrėžė didžiulį skirtumą tarp šalių - kai kuriose šalyse švietimo laisvė vyriausybės akimis vis dar vertinama kaip privilegija ir tai, pasak Rodrigo Queiroz, yra didelis nesusipratimas,  Atstovas davė ir keletą patarimų Lietuvai, siekiančiai subalansuoto švietimo. Jis  išskyrė skaidrų tikslinį finansavimą, kai jis suteikiamas tiems mokiniams, kuriems labiausiai to reikia.  Nyderlandų švietimo sistemą, finansavimą ir nevalstybinio švietimo sėkmės pavyzdį pristatė Piet Jansen - Tarptautinės krikščioniško švietimo asociacijos prezidentas. Anot jo, jų švietimo sistemos sėkmę lėmė vienodas finansavimas, kai fondai arba asociacijos gauna lygiai tokias pačias subsidijas kurdaminaują švietimo įstaigą ir joms yra taikomi lygiai tokie pat reikalavimai kaip ir valstybiniam švietimui. Reikia paminėti, jog Nyderlandų sistema laikoma viena geriausių EBPO sistemų Europoje.

Antrojoje konferencijos dalyje Ieva Jagminienė (Ikimokyklinio ugdymo įstaigų asociacijos pirmininkė), Nerijus Buivydas (Demokratinės mokyklos vadovas), Gabija Skučaitė (Socialinių mokslų kolegijos bendraįkūrėja ir kanclerė) ir Judita Akromienė (Nacionalinio švietimo NVO tinklo direktorė) dalijosi  gerosios praktikos pavyzdžiais ir sėkmės istorijomis. Šiuo metu Lietuvoje veikia 253 nevalstybinės ugdymo įstaigos (73 mokyklos ir 180 darželių). Per pastarąjį dešimtmetį nevalstybinių įstaigų ir jose ugdomų vaikų skaičiai žymiai išaugo. Nevalstybinio švietimo sektoriaus plėtra yra svarbi ne tik jį besirenkantiems, bet ir visai Lietuvos  švietimo sistemai. Didėjanti bendrojo ugdymo įvairovė didina švietimo prieinamumą, sudaro galimybes rinktis vertybiškai priimtinesnį ugdymo kelią, inspiruoja mokymo ir mokymosi procesų pokyčius bei užtikrina viso sektoriaus dinamiką. Augantis susidomėjimas nevalstybinėmis ugdymo įstaigomis kviečia visuomenę permąstyti Lietuvos valdžios politiką nevalstybinio švietimo atžvilgiu. Tačiau, norint pasiekti realių visos švietimo sistemos pokyčių, svarbus ne tik nevalstybinio švietimo palaikymas, bet ir konstruktyvus  privataus  ir valstybinio švietimo bendradarbiavimas.